Bentonitas, silikonas, medžio drožlės

Sakote, keistas temos pavadinimas ir dar keistesnis pasirinktas metas ir vieta kalbėtis apie statybines medžiagas? Nieko panašaus! Sugalvojau, kad naujaisiais metais būtina pradėti kalbėti nuo švaros temų. Konkrečiau – apie kraiką (kitaip, kačių tualeto užpildą), kurį 1948 metais Amerikoje pirmą kartą pradėjo pardavinėti Ed Lowe.

Pradėkime nuo to, kad dauguma mūsų net nežino, ką reiškia žodis „kraikas“, o neretai ir taria jį ne taip, kaip derėtų. Esu girdėjus įvairiausių formų – kraiGas, krEiGas, krEikas ir pan. Štai citata „kraikas – kuo kreikiama – šiaudai, durpės, pjuvenos“, „kreik|ti, kreikia, kreikė 1. kloti, skleisti: Tvartą kreikti (šiaudais kloti). Linus kreikti (lauke kloti). 2. šiukšlinti: Kiemą, kambarį kreikti kreikimas.“ (paimta iš http://www.zodynas.lt/). 

Kraikai gaminami iš įvairiausių medžiagų. Dažniausiai iš šių: bentonito (molingas mineralas, viena iš smulkiagrūdžio molio rūšių, natūrali medžiaga, kuri puikiai sugeria drėgmę), medžio (presuotos pjuvenos, smulkūs popieriaus briketai ir pan.), silikono (silicio dioksido nedidelės akytos granulės, kurios labai gerai sugeria į save drėgmę, kvapus). Dabar gamintojai įsigudrina gaminti kraikus iš kukurūzų, džiovintų apelsinų žievelių, maniokų (liaudyje dažniau žinoma Yucos vardu) ir t.t., ir pan. 

Bentonitinis kraikas

↓

 Silikoninis kraikas

↓

Presuotų pjuvenų kraikas

↓

Medžio granulių (drožlių) kraikas

↓

 

Jei klaustumėte, kuris jų geriausias, negalėčiau atsakyti. Jie visi puikūs! Jūs tiesiog turite pasirinkti sau ir savo katinui patogiausią, mieliausią, švelniausią, priimtiniausią ir kitokį - iausią. Bet padėti jums pasirinkti aš tikrai pabandysiu.

Kraikai gali būti sušokantys arba nesušokantys. Tai yra, sudrėkę jie sulimpa į gumulėlius arba ne. 

Vienos rūšies kraiko gumulėlius galima mesti į tualetą ir nuleisti vandeniu, o su kitais tai daryti griežtai draudžiama (viską galite perskaityti ant kraiko pakuotės), nes antraip rizikuojate užkimšti viso namo kanalizaciją. Tuos, kurių atsikratyti kanalizacijos pagalba negalima, rekomenduojama surinkti į atskirus maišelius ir mesti į šiukšlių dėžes, konteinerius. Be abejo, būtų labai smagu, kad visi naudotų savaime susiskaidantį kraiką, bet kartais to padaryti neįmanoma dėl įvairiausių priežasčių.

Kraikai gali būti aromatizuoti ir bekvapiai. Aromatizuoti būna levandų, citrinusinių vaisių kvapo ir pan. Mano siūlymas – nepersistenkite :) Tai, kad jums patinka levandos, nereiškia, kad jas dievina ir jūsų ūsuotasis. Ir dar – jei katinai ar katės yra nekastruoti/nesterilizuotos, tai gali ir visos pasaulio levandos neužmušti aromatų, kuriuos gyvūnai palieka tualetuose. Ir tai nėra jų kaltė!

Nuo kraiko rūšies priklausys jo kiekis katės tualete. Silikoninio kraiko į dėžutę pilame apie 2–3 cm nuo dugno, bentonitinio, priklausomai nuo jo rūšies, gali reikėti šiek tiek daugiau. Derėtų pasiskaityti naudojimo instrukciją – ką gi rekomenduoja patys kraiko gamintojai. Tačiau, pastebėsite ir patys, kokį kiekį pilant patogiau valyti, kaip tai įtakoja švarą ir pan. Jei tualetas dažnai drėgnas, jaučiasi nemalonūs kvapai, gal vertėtų įpilti daugiau kraiko. O jei katino, įlipusio į tualetą, pėdutės skęsta kraike, gal persistengėte ir pripylėte per daug?

Vienos rūšies naudotą kraiką rekomenduojama keisti dažniau, kitos – rečiau. Rašydama „keisti“, kalbu apie visišką naudoto kraiko išpylimą iš WC dėžutės ir pakeitimą nauju. Tarkim, silikoninį kraiką reikia keisti kartą į 2–3 savaites. Medžio granulių ar bentonitinį sušokantį galima laikyti ilgiau – apie mėnesį – vis papildant jį (pripilant šiek tiek kraiko kas kart, kai sumažėja valant). Aišku, tai galioja tuomet, kai auginate vieną katiną. 

Valyti WC dėžutę visais atvejais reikia kasdien! Ir net po kelis kartus per dieną. Atminkite vieną – KATINAI YRA LABAI ŠVARŪS GYVŪNAI! Tai reiškia ne ką kitą, kad jie mėgsta švarą ir niekuomet neis atlikti savo švento reikalo ten, kur nešvaru. Netgi, jei tą nešvarumą bus palikę po savęs patys. 

Dar vienas dalykas. Katinai eis į tik į tokį kraiką, kuris yra patogus jų pėdutėms. Todėl neretai nutinka taip, kad mažyliai arba jautresnių sielų augintiniai atsisako eiti į šiugždantį silikoninį kraiką ir mieliau renkasi minkštutį medžio granulių. Taigi, netgi tai, kad jums buvo labai patogu apsieiti su silikoniniu kraiku, nereiškia, kad jis bus malonus jūsų katinui ;) Prieikite kompromiso ir išvadų drauge.

Dabar atsakykite sau į vieną klausimą – ar galėtumėte savo reikalus atlikti viešai? Matant kitiems? Triukšme? Tikriausiai dažnas mūsų mieliau „mąsto“ savo tualetuose nei renkasi viešuosius, mieliau „neša“ turtą į savo tupyklą nei atlieka reikalus bet kur. Supraskite, kad katinai irgi mieliau rinktųsi privatų, nuošalesnį, gal net uždarą tualetą nei viešą, visiems matomą ir triukšmingą erdvę. Neleiskite savo vaikams ar kitiems augintiniams daužytis į katino WC sieneles, kai jis atlieka savo reikalus. Stenkitės, kad katinas suprastų, kad tai pati saugiausia ir ramiausia vieta žemėje! Jei jums tai pavyks – niekada neturėsite didesnių problemų su savo augintiniu. Bet apie WC rašysiu atskiroje temoje.

Beje, yra žmonių, kurie įsigudrina kates išmokyti naudotis žmogišku tualetu! Aš jums to nepasakosiu, nes pilnas internetas įrašų apie tai. Ir net nežinau ar aš esu tokio mokslo šalininkė :) Tačiau pasižiūrėkite patys čia. Galėtų išmokti ir vandenį nuleisti...

Taigi, jei jūsų katinas, katė, kačiukas dėl kažkokių priežasčių atsisako eiti į savo WC, pirmiausiai pagalvokite: ar gali būti taip, kad jam nepatinka kraikas (kietumas, garsas, kvapas)? jo kiekis tualete? kraiko keitimo dažnumas? kitas augintinis jo tualete? Pamatysite, kaip rasite atsakymą patys. Juk iš paprastų dalykų susideda gyvenimo kasdienybė. 

Linkiu jums švarių 2014-ųjų!