Jau ne kartą rašiau apie naujo (mažo) šeimos nario priėmimą
į savo namus, bet... vėl ir vėl iškylančios problemos, su kuriomis susiduria
mano „klientai“, verčia mano smegenis suktis greitai ir gilintis į naujai
iškilusius iššūkius bei ieškoti naujų, konkrečiai situacijai reikalingų, sprendimų.
Aktualiausia tema - naujokas „pamiršta“ higienos įgūdžius ir
„randa“ patogesnius tualetus naujuose namuose.
Kaip taisyklė, dauguma jūsų mano, kad kačiukai privalo vos
tik peržengę jūsų namų slenkstį žinoti jūsų nustatytą tvarką ir taisykles.
Mitas. Supraskite, kad gamtoje kačiukai nuo pat gimimo mamos pratinami prie
saugios (!) teritorijos. Ir tik toje teritorijoje mažyliai gali tuštintis.
Kodėl? Tam, kad neskleistų kvapų ten, kur gali juos užuosti „priešai“. Teritorija
ribojama tiek ploto prasme, tiek kvapų prasme. Tai dviguba nauda – saugumas bei
higiena. Aišku, higiena aktualesnė, kai gyveni uždaroje patalpoje, o ne
laukuose. Bet grįžkime atgal. Ką daro katė mama, kai jos mažylis nepaklūsta ir
smalsumo vedamas bando išsiveržti iš apribotos teritorijos? Ogi lekia tekina
iki jo, ima dantimis už kupros ir tempia atgal į „lizdą“. Taip, laikui bėgant,
jauniklis suvokia, kad geriau nė nebandyti ištrūkti. Faktas, kad namų sąlygomis
senokai auginamos mūsų katės nebeturi tokių aštrių instinktų, bet kačiukų
auklėjimas nuo to keistis neturėtų. Jei to nedaro katė mama, tai turėtumėte
daryti jūs – tie, kas rūpinasi savo teritorijos „saugumu“. Juk nemalonu valyti
šlapimą ar rankioti kakučius nuo savo lovos? Ir net jei tai nieko tokio, kai
eina kalba apie mažą kačiuką, tai visai nepakenčiama, kai tas mažylis išauga į didelį ir nevalyvą katiną...
Bet tada jau gali būti per vėlu kažką pakeisti... Todėl griebkime jautį už ragų,
o teisingiau - katiną už kupros - iš karto. Tad nuo pradžių:
- Senų namų kvapas. Ne veltui siūloma parsivežti iš „lizdo“ kvapų (pvz., naudoto kraiko granulių) į naujuosius namus. Jei kačiuko veisėjas pamirš, patys pareikalaukite, kad bent saujelę įprastinio panaudoto kraiko su kvapu įdėtų į maišelį. Tik įžengus kačiukui pro jūsų namų duris, parodykite jam, kur bus jo „kvapas“ supiltas.
- Tualeto įprotis nėra paremtas vien tik kvapais, bet ir kitais ritualais. Nuodugniai išsiklausinėkite ar net apžiūrėkite, kur stovi tualeto dėžė senuosiuose namuose, koks kraikas iki tol buvo naudojamas, kokio tipo tualetas buvo patrauklus jūsų kačiukui – uždaras su durelėmis ar atviras, didelis ar mažas, aukštais kraštais ar plokščias? Svarbi ne tik tualeto išvaizda bei kraikas. Svarbi ir tualeto stovėjimo vieta namuose. Dažniausiai katinai mėgsta privatumą, kai „sėdi“ tualete. Ypač rimtam reikalui prispyrus. Panašūs į mus, ar ne? Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip labai to privatumo norėsis jūsų naujajam draugui. Jūsų tikslas – atkartoti kačiukui jau įprastą situaciją savuose namuose.
- Kraiko tipas ir struktūra. Apie kraikus jau rašiau daug, bet dar kartą pakartoti čia verta. Jų būna įvairiausių – silikoninių, medžio drožlių ar briketų, bentonitinių. Jie gali būti sušokantys į gumulėlius arba ne, smulkūs arba stambesni, švelnūs it pudra arba kieti. Ir nei vienas jų nėra blogas. Jums reikia įsidėmėti viena – čia ne jūs renkatės, čia JAU pasirinkta ir priprasta. Pirmaisiais gyvenimo kartu mėnesiais rekomenduoju nekeisti įpročio drastiškai ir naudoti TIK mažyliui įprastą kraiko variantą. Vėliau palaipsniui galėsite modifikuoti šiuos įpročius į palankesnius jums. Net jei jau turite katiną namuose ir jis eina į visai kitokio pobūdžio kraiką, siūlau įsigyti dar vieną tualeto dėžutę, kuri būtų kuo panašesnė į naujokui įprastą, ir pilti į ją mažyliui pažįstamą kraiką. Pakentėkite tuos kelis mėnesius – tai verta.
- Jei yra kitų augintinių namuose. Kalbu ne tik apie gyvūnus. Kalbu ir apie vaikus NIEKAS neturi trukdyti naujokui atlikti gamtinių reikalų pirmosiomis gyvenimo pas jus savaitėmis. Ir tai turi būti šventa. Turiu omenyje, kad jūs, kaip gaujos vadas, turite reguliuoti srautus prie naujoko tualeto. Niekas neturi stovėti prie dėžutės ir žiūrėti, ką kačiukas ten veikia, bandyti jį iš ten ištraukti arba kartu lankytis dėžutėje. Niekas neturi barškinti per tualeto stogą (jei uždaras tualetas) ar kitaip gąsdinti. Dažnai nutinka taip, kad senieji namų gyventojai dėl susidomėjimo naujais kvapais labai aktyviai stengiasi suuosti juos – lenda į naujoko tualetą net nesulaukę, kol mažylis iš ten išeis. Tai gali trikdyti ar net gąsdinti. Tuomet darosi patraukliau ir saugiau tuštintis jaukioje minkštoje jūsų lovoje ar ant kilimo. Juolab, kad medžiaga ne tik puikiai ir greitai sugeria skystį – letenėlės niekada nesušlaps, bet ir sukuria privatumo bei jaukumo įspūdį.
- Pirmosiomis naujoko dienomis jūsų namuose meskite visus svarbius darbus į šalį ir stebėkite mažylio elgesį. Jei matysite, kad šis suka ratus, kapsto, gailiai miauksi ir neranda sau vietos, tai švelniai paėmę nuneškite jį į jo tualetą. Stenkitės jį ten kurį laiką švelniai užlaikyti. O jam atlikus ten reikalus, džiaukitės, girkite ar net paskatinkite kačiuką skanėstu. Pirmosios savaitės tokių įpročių formavimui yra labai svarbios. Neatsipalaiduokite, jei kačiukas iš karto pats suras savo wc. Stebėkite jį bent kelias dienas. Mažyliui viskas nauja jūsų namuose. Informacijos, kurią jis gaus pastarosiomis dienomis, gausa gali jį trikdyti, o pasikeitusi teritorija – klaidinti. Duokite laiko apsiprasti naujuose namuose, susipažinti su gyventojais ir aplinka.
- Klaidinga galvoti, kad katinui reikia daug erdvės. Didelės erdvės mažam kačiukui neleidžia jaustis saugiai ir trukdo orientuotis. Kuo aiškesnė, labiau pažįstama ir mažesnė erdvė, tuo jaukiau, saugiau ir ramiau jaučiasi kačiukas. Neleiskite kačiuko vaikščioti po visus kambarius pirmosiomis savaitėmis. Stenkitės supažindinti su aplinka palaipsniui, vis grįžkite į pradinį tašką – ten kur yra mažylio guolis, maistas, tualetas. Išeidami į darbus, palikite augintiniui tik šiltą guolį, greitai pasiekiamą tualetą, arti esantį dubenėlį su vandeniu bei maistu. Nesudarykite sąlygų keliauti po visus namus. Greičiausiai jis apskritai visą dieną miegos laukdamas jūsų.
- Bent pirmus mėnesius pageidautina, kad kačiukas maitintųsi įprastu jam maistu. Svarbu ne tik maistas, bet ir dubenėlis. Čia panašiai kaip ir su tualetu – išsiaiškinkite mažylio mitybos įpročius. Iš kokių dubenėlių kačiukas valgė – metalinių, plastikinių, keramikinių, stiklinių, didelių, mažų, plokščių, gilių? Buvo maitinamas gaujoje ar valgė vienas? Jums juokinga? Man nebe... Turėjau atvejų, kai naujieji šeimininkai niekaip negalėjo įsiūlyti kačiukui gerti... nes... jis gerdavo tik iš keramikinio mažyčio dubenėlio. Nes buvo taip įpratęs! O troškulys katinams yra pražūtingas. Katės gan greitai dehitratuoja ir miršta.
- Miegojimas su katinu vienoje lovoje. Aš nesu to šalininkė, bet niekada kategoriškai prieš nepasisakau. Jei naujieji kačiukų savininkai nusprendė, kad miegos kartu su savo gyvūnu ir darys tai iki jo gyvenimo pabaigos – pirmyn. Tačiau, turite žinoti ir galimas su tuo susijusias problemas. Pirma jų – miegodami mes prakaituojame (visi be išimties), o mūsų prakaito kvapas katėms sukelia keisčiausius „jausmus“. Tarkim, norą tą kvapą „panaikinti“ savu kvapu. Be abejo, sterilizuoti gyvūnai yra mažiau jautri kvapams populiacija. Bet kartais ir kvapai gali būti labai jau viliojantys ir pakankamai aštrūs bei negailestingi uoslėms. Antras momentas – visada maloniau tuštintis tuomet, kai kojytės nešlampa ir joms minkšta (komfortas), kvapas greitai susigeria ir ilgai išlieka (saugumo jausmas, teritorijos apibrėžimas). Tad, rinktis jums. Ar gebėsite sukurti savo namuose tokią atmosferą, kad kačiukui būtų saugu ir jauku atlikti reikalus savo tualete, bet ne jūsų lovoje? Ar būsite pakankamai autoritetingi vadai, kad nesinorės jam perbraižyti teritorijos praplečiant savosios ribas ir sumažinant jūsiškes?
- Jokiu būdu negalima mušti mažylio, jei jis atliko savo reikalus ne vietoje! Griežtai ir kategoriškai - NE-GA-LI-MA. Visų pirma, tai jo elgesio nepakeis. Visų antra - paversite savo gyvūną baugščiu, nepasitikinčiu savimi ir bijančiu jūsų. Teisingas auklėjimo būdas - teritorijos ribojimas, nešimas į tualetą vos pamačius, kad augintinis ieško, kur atlikti savo reikalus ir gyrimas, kai demonstruoja teigiamą elgesį.
Tai štai kiek daug (ir dar
daugiau) niuansų gali jūsų laukti. Greičiausiai dauguma žmonių galvoja, kad su
katinais nėra tokių didelių problemų kaip su šunimis... bet jie klysta. Dažniausiai
nėra. Bet yra ir išimčių. O to galima išvengti viską darant teisingai nuo pat
pradžių ir visais atvejais. Svarbiausia žinutė, kurią norėjau jums
ištransliuoti – katės yra gyvūnai. Jų instinktai valdo „mąstymą“, o netinkami
įpročiai verčia kartoti netinkamą elgesį, kuris įsirėžia į atmintį ir jį sunku
iš ten išmušti. Jūs esate gaujos vadai ir atsakomybės nešėjai. Tad, jei jau priėmėte
į savo namus, prisijaukinote – lipdykite savo santykius ir formuokite tinkamai
priimtiną sau katino elgesį. Žodžiu, būkite laimingi kartu.
P.S. jei ką, rašykite – bandysime
kartu rasti receptą santykių gerinimui :)
