2013 m. liepos 22 d.

Manikiūras ir pedikiūras

Niekada nė nebūčiau pagalvojusi, kad gali kilti klausimas „reikia ar nereikia katėms karpyti nagus?“. Rimtai. Man tai atrodo savaime suprantamas dalykas. Lyg ritualas vykstantis kas dvi tris savaites. Maniškiai prie šio švaros ritualo įpratę. Kartu su nagų karpymu vyksta ir ausų valymas bei periodiška dantų apžiūra. Taip taip - pražiodinu savo ūsuotuosius ir apžiūriu dantukus bei dantenas. Ar neparaudę, ar neprisikaupę apnašų ir pan. Apie tai kitą kartą :)
Tokios apžiūros turėtų vykti nuosekliai, nuo pat katino apsigyvenimo jūsų namuose. Prie to gyvūnas turėtų būti pratinamas ir tai leisti jums daryti jis privalo. Jei pratinsite savo augintinį prie tokių apžiūrų nuo pat mažumės ir nesukelsite savo veiksmais jam skausmo, tai bus priimta kaip dar viena galimybė pabūti kuo arčiau jūsų. Vadinasi, tai bus malonu.
Taigi, pradžia. Kol katinėlis dar mažas, nutaikykite progą, kai jis nuvargęs po žaidimų pradeda markstytis, taikydamas numigti. Tuomet jo budrumas ryškiai sumažėjęs, o jūsų švelnūs judesiai sukels tik dar didesnį pasitenkinimą. Būtent šiuo metu švelniai paėmę jo letenėlę galite netrukdomi nukirpti paeiliui visus nagučius. Katė turi jų 18. Po penkis ant priekinių kojyčių ir po keturis ant galinių. Ramybės būsenoje katės nagučiai būna sutraukti vidun. Jei švelniai suimsite letenėlę, įterspite savo pirštą tarp katino pėdutės bei pirštų pagalvėlių, o letenėlę lengvai spustelsite iš viršaus, nageliai išlįs ir juos bus lengva apžiūrėti ir apkarpyti. Štai taip: 

Žirklės turi būti aštrios, gerai pagaląstos, neatšipusios, kad pjūvis būtų tikslus, neplėštų ir nežalotų nago. Kol katinėlis mažas, rinkitės tokio tipo žirklutes:
Vėliau galima pereiti ir prie tokių:
Man pačiai su pirmosiomis žymiai patogiau kirpti. Kiti šeimininkai renkasi giljotininį (antrąjį) variantą. Žiūrėkite, kaip jums patiems patogiau. Rinkitės tokį variantą, kuris labiausiai tinka jums ir jūsų katinui.
Štai kaip atrodo katės nagas iš arčiau:
Kirpti galima tik permatomąją nagučio dalį ir tik apie 2 mm atstumu nuo rausvosios dalies.


Štai ir viskas. 
Jei pirmą kartą jaudinatės, dreba rankos ir nepavyksta susitvarkyti su visais 18 nagučių, pailsėkite, palikite tai kitam kartui ir nestresuokite. Jūsų nerimas persiduoda katinėliui, jis nenorės atlikti nemalonios procedūros. Stenkitės atsipalaiduoti patys ir viskas pavyks kuo puikiausiai!
Nagų augimo greitis ir procedūros dažnis labai individualus reikalas. Vieniems nagai užauga greičiau, kitiems - ne taip greitai. Po pirmosios procedūros stebėkite. 
Atlikdami procedūrą įvertinkite ir katino nagų išvaizdą. Ar jie sveiki? Neatpleišėję? Neįlūžę? Kartais nagų pažeidimai gali būti mechaninio poveikio pasekmė, bet dažnai tai ženklas, kad gyvūnas netinkamai maitinamas ar jo mitybos racione trūksta vitaminų bei mineralinių medžiagų. Kartais tereikia papildomai pasiūlyti lašišos aliejaus arba putpelių kiaušinių (žalių). O kartais gali tekti ir pašarą keisti kitu. Ypač, jei yra ir kitų netinkamos mitybos ženklų - per dažnas arba netinkamos konsistencijos tuštinimasis, prastas kailis, ausų dažnas teršimasis ir pan.
Nepamirškite, kad kiekvieno padoraus naminio katino aplinkoje privalo būti vieta nagams pasidraskyti. Jei nenorite, kad tokia vieta taptų jūsų prabangi sofa, tai pasirūpinkite, kad nuo pat mažumės katinėlis turėtų tam skirtą vietą ;) Tai gali būti elementari devėto kilimo skiautė ant žemės arba keturių aukštų draskyklė, bet tai TURI būti namuose, kuriuose gyvena katinas. Kartais reikia laiko ir jūsų pastangų įkalbinti katiną draskyti nagus BŪTENT ten ir niekur kitur. Bet viskas įmanoma. Linkiu jums sėkmės ir kantrybės!


2013 m. liepos 19 d.

Pakalbėkim

Šį kartą ilgai nesugalvojau, ką jums parašyti apie katinus. Gal todėl, kad niekas neužvedė „ant“ probleminės temos, kad pati nesusidūriau nė su viena katiniška bėda. O-bet-tačiau... Aplinkiniai žmonės pastaruoju laiku tikrai kėlė nemažai nerimo ir liūdesio...
Kodėl tai atsitiko, kad apglėbti katiną yra žymiai paprasčiau nei prisiprašyti žmogaus atjautos, supratimo, sulaukti pagalbos, meilės? Kur jie? Tie paprastieji, žemiškieji padarai, kurie sugeba plačiai atmerkę akis įsiklausyti ne tik į save, bet ir kitą? Taip taip taip, aš pradedu analizuoti nuo savęs. Negalvokite, kad pirmiausiai bedu piršteliu į kitų klaidas. Taip, esu netobula, būnu bjauri ir kartais nenoriu suprasti. 
Žinot, kartais randu saviškių (katinų) pažirusius gaurus - per visą svetainę nusidriekę garbanų kuokštai liudija, kad ir jiems šiandien buvo nelabaikokiadiena. Ryškiai Katinas buvo gerai užgulęs Taškę ir kuo ramiausiai lupo jo plaukus vieną po kito. Jau matau vaizdelį, kaip pastarasis klykia nesavu balsu melsdamas pasigailėti, o tik paleistas vėl hieniškai malasi aplink akis, kad senasis neiškentės vožteltų. 


Tas mane šiek tiek guodžia - jie irgi sprendžia savo problemas! Jie jų turi! Nesusikalba tarpusavyje, užknisa vienas kitą, nekenčia tamsiųjų pusių, negali susitaikyti su ydomis. Kaip tai žmogiškai skamba! Tik... jų pasaulyje tai trunka daugių daugiausiai minutę... O mano - ištisas savaites, mėnesius, metus... Kartais taip noriu kam išlupti kuokštą plaukų ar trinktelėti letena per pakaušį. Vienok, gal padėtų? Bet taip elgtis negalima, negražu, negarbinga, nežmogiška... Taip mane mokė tėvai, vėliau mokytojai. O buvo laikas, kai saldžiai apsiskaldę su klasiokais, po to taip mielai susiglaudę dalindavomės vienu obuoliu. Ech... Kodėl toks sudėtingas tas gyvenimas?
Va, guli maniškiai susisukę į kringelį ir maloniai burkuoja vienas kitam į ausį. Ir nesvarbu, kad ką tik iš jų gaurų kuokštų buvo galima kilimą numegzt - dabar jie PATYS GERIAUSI DRAUGAI :) Ir taip bus kurį laiką. Pakankamai ilgai, kad būtų galima pavydėti. Jokių nekalbadienių, jokių paslėptų minčių, jokio užgniaužto pykčio, jokių nuoskaudų laikymo! Kai tik ateis tas laikas, kai vienam kas nepatiks - kitas tai sužinos iš karto! Argi ne paprasta? Kodėl nesimokome iš jų? Ne ne ne, aš nesu prievartos šalininkė. Anaiptol. Nesiūlau spręsti problemų kumščiais. Tik siūlau nelaikyti savyje to, ką galima išsakyti. Būtina apsvarstyti savo žodžius, mylėti kitą, neįžeisti sakant. Tikriausiai, vien mylėti pakaktų... Besąlygiškai. Pasitikint. Nesistengiant įžiūrėti ką nors bloga. Taip naiviai, kaip tai daro katinai. 
Taškė kiša man savo snukutį prie veido. Uosto. Greičiau uodžia. Lyg tikrintų mano nuotaiką. Lyg stengtųsi įvertinti „verta ar neverta“ kalbinti. Dievinu šitą supratingumą. Taip ramu su jais. Jie įsiklauso. Kartais jie įkyriai peršasi padėti. Lyg žinodami, kad kito kelio nėra. Lyg kareiviai savo kūnus aukoja kulkom, kad vėliau taptų gyventi geriau. Myliu juos tokius. Paprastus, mielus, pūkuotus. Visada pasiruošusius suprasti. Nesvarbu, kad šiek tiek savanaudiškai - juk nuo mano nuotaikos priklausys ir jų malonumai. Myliu paprastus santykius, kurie veda prie harmoningo bendro gyvenimo. Murkimas veikia kaip hipnozė. Lyg kas kartotų „gyvenimas yra gražus“. Ir aš vėl tuo patikiu. Ir vėl esu dėkinga dviems savo psichologams.