Štai ir atėjo TAS ruduo! Ištraukiu arbatžoles iš tolimiausių lentynų užkampių, vilnones kojines iš stalčių užkaborių, įsisupu vakarais į storą megztinį ir lydžiu lietaus lašų takus akimis. Tai mano lauktas metas, kai galiu būti tik su savimi. Jaučiuosi jaukiai, kai darbe, už mano nugaros esančiu langu sruvenantis lietus tobula vandens siena atitveria mane nuo negandų, problemų, nuoskaudų, svetimų bėdų. Tiesiog idealus laikas sau. Laukiu kaštonus renkančių vaikų, tekšėjimo botais, drėgno oro ir sunkios žemės kvapo, sodrių gamtos spalvų. Vėjas tampa kitokiu. Jis užtikrintas, griežtokas, pasitikintis savimi. Gamta tokia brandi, tokia rimta. Mane taip traukia prisiglausti prie drėgnų medžių kamienų, panerti pirštus į žemėtas samanas...
Visa tai piešiu jums ne be reikalo. Tai įžanga į tai, kad kiekvienas mūsų turi savo ramybės oazę, savo supratimą apie tai, kur jaučiasi saugiai ir užtikrintai. Norėjau pradėti savo „paskaitą“ apie tai, kad katinams irgi reikia SAVO vietos, erdvės, laiko sau. Net patys mažiausi, nuvargę nuo kasdieninių tyrinėjimų ir žaidimų, ieško SAVO guolio arba SAVO kelių :) Žodžiu, savos oazės, kurioje galima pailsėti nuo aplinkos. Patikėkit, to reikia ne tik jums! O gal dar nesuvokėte, kad jums to reikia? Bet kodėl tuomet važiuojate toli nuo miesto šurmulio atostogauti? Kodėl renkatės savo sofą ir TV pultelį (knygą?), kai norisi pailsėti nuo draugijos? Kodėl geriausiai jaučiatės sekmadienio popietę su pižama lovoje ir svajojate, kad akimirka niekada nesibaigtų? Nes mums visiems reikia laiko sau ;)
Pastebėkite savo augintinį. Jis taip pat turi savo mylimą vietą. Neatimkite tos galimybės iš jo ir jis niekada jums nekels problemų.
Kai žmonės klausia, kodėl katinas tuštinasi ar šlapinasi ne vietoje, ima elgtis agresyviai ar pan., mano pirmas klausimas būna ar gyvūnas sterilizuotas/kastruotas, o sekantis (jei pirmas atsakymas teigiamas) – ar jis jaučiasi namuose saugus. Kitaip tariant, ar jis turi savo ramybės oazę.
Jei namie atsirado mažas žmogutis, jei pasikeitė jūsų dienotvarkė, jei namus griauna statybininkai, jei kaimynas jau kelinta para gręžia sieną, jei pas jus lankosi nauji, keisti, nematyti žmonės ar pan., tai yra pagrindas jaustis kaip-ne-savo-namuose jūsų katinui. Jei leisite šitaip jaustis ilgą laiką ir gyvūnas neturės, kur prisiglausti, „pabėgti“ nuo „baisios“ realybės, tai didelė tikimybė, kad jis pradės reikšti „pretenzijas“. O „pretenzijos“ gamtoje reiškiamos labai paprastai – imama žymėti sava teritorija arba imama gintis nagais ir ragais :) Jie nekerštauja, jie neturi tokių žmogiškų jausmų, kaip neapykanta, jie tiesiog ginasi ir imasi priemonių. Duokite jiems suprasti, kad jie saugūs. Kad ir kas benutiktų, kad ir kas keistųsi gyvenime – jie buvo ir bus vieninteliai ir nepakartojami jums. Tik visiškas supratimas ir abipusis pasitikėjimas veda į harmoningus santykius.
Kaip tai padaryti? Labai paprastai. Yra keli esminiai dalykai, kurių reikia paisyti: 1. dienotvarkė – maitinimas, žaidimai ir pasikalbėjimai turi vykti kasdien ir vienodu ritmu (joks naujas gyventojas negali to pakeisti! o jei jis atsirado, raskite laiko ir savo augintiniui, nepamirškite, kad esate atsakingi už jį); 2. ramybės oazė – joks kūdikis, santechnikas, dažytojas ar triukšmingas draugas negali brautis į katino oazę – jūsų gyvūnas turi turėti nepasiekiamą rankomis vietą, kurioje jis jaustųsi lyg po devyniomis spynomis (laikykitės taisyklės „čiku raku namai“ – tai šventa bet kokiu atveju); 3. prie pokyčių namuose turėtumėte pratinti palaipsniui ir nuosekliai – jei bute keičiasi baldų išdėstymas, palikite katino WC, guolį ar mėgiamą „tašką“ kurį laiką toje pačioje vietoje. Siūlykite kelis naujus variantus iš pradžių, bet palikite senąjį savo vietoje. Jei jūsų atžala ėmė vaikščioti ir pamėgo daužyti per katino WC dangtį, nemanykite, kad būgno viduje miela „daryti sysiuką“! Taip pat nemalonu iki savo WC brautis lyg pro minų lauką. Juk paprasčiau tada padaryti reikaliukus "kur-nors-kitur-patogiai. Būkite tolerantiški ir negalvokite, kad gyvūnai daug skiriasi šiuo klausimu nuo mūsų – žmonių. Nemanau, kad jūs sugebėtumėte ramiai atlikti savo reikalus atviroje aikštėje pilnoje žmonių.
Taigi, keliu rudeninį arbatos puodelį už ramybę ir taiką, už toleranciją aplinkinių norams, už supratingumą, už norą gyventi taikiai ir gražiai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.